Turbūt retas vilnietis nežino, kad kiekvieną sekmadienį (šiltuoju sezonu) jis gali keliauti į BLUSTURGĮ, kuriame ras ne tik įdomių drabužių, bet ir antikvarinių daiktų, papuošalų.
Kadangi BLUSTURGIS gyvuoja jau ne vienus metus, tad kas gero nuveikta, pamatyta, parduota per tuos visus metus?
BLUSTURGIS gyvuoja jau daugiau nei šešiolika metų. Kokie tikslai buvo išsikelti tuomet ir ar pavyko juos įgyvendinti?
BLUSTURGIS atsirado vieną gražią vasaros dieną, kai norėjosi įgyvendinti svajonę pagaliau ir Vilniuje turėti tikrą blusų turgų, kokius turi kiti užsienio miestai. Ir net ne turgų tiesiogine prasme, o socialinį renginį, kuriame žmonės gali išsimainyti ar parduoti savo asmeninius daiktus arba tiesiog bendrauti, valgyti, leisti laisvalaikį, užsiiminėti rankdarbiais ir demonstruoti muzikinius sugebėjimus. Norėjosi į vieną vietą pritraukti kuo daugiau įdomių, gražių, kūrybiškų, smalsių, iniciatyvių žmonių, kurie pamažu taptų bendruomene. Tad net ir po tiek metų BLUSTURGIO gyvavimo metų dar yra kur tobulėti. Nors BLUSTURGIS tapo populiarus ir smagus renginys, tačiau norime pritraukti dar daugiau žmonių, padaryti turgų dar įdomesnį.
Ar sunku buvo pradžioje pritraukti pirkėjų ir pardavėjų?
Nuo pat pirmojo karto stipriai į priekį vedė motyvacija ir BLUSTURGIO idėja. Gal nuskambės keistai, tačiau dabar atrodo, kad į pirmuosius turgus žmonių pritraukti buvo kur kas lengviau nei dabar. Iš pradžių turgus buvo kažkas naujo, todėl sparčiai augome.
Kuomet sulaukėte daugiau lankytojų ir pardavėjų – žiemos ar vasaros sezonu?
Žiemą, esant žvarbiam orui, žmonės yra linkę leisti laiką namie. Vasara, atvirkščiai, yra toks metų laikas, kai visos gatvės ištuštėja ir visi lekia atostogauti į gamtą. Tačiau labai džiaugiamės turėdamos galimybę vasaros metu BLUSTURGĮ rengti Mokytojų namų kiemelyje po atviru dangumi. Saulė ir vėjas padeda BLUSTURGIUI tapti „geros nuotaikos ir oro sekmadieniniu turgumi. Tiesa, aktyviausias laikas terasoje būna nuo rugpjūčio iki kol išsikraustome.
Ar kitais metais BLUSTURGIS gyvuos?
Tikimės, kad BLUSTURGIS gyvuos ne tik kitus metus, bet ir dar kitus ir kitus. Tol, kol jausime palaikymą ir poreikį tokį renginį organizuoti.
Kokias prekes dažniausiai atsineša prekeiviai? Drabužius, daiktus, plokšteles?
Kiekvieną kartą prekeiviai atneša įvairiausių daiktų. Prekiaujama knygomis, plokštelėmis, porcelianiniais servizais, drabužiais, batais, rankinėmis, kitais aksesuarais. Netgi prabangesnių vardinių ženklų daiktų atklysta į BLUSTURGĮ. Yra daug papuošalų gamintojų, netgi dizainerių. O kiti atsineša viską, kas neranda vietos namuose – paveiksliukai, atvirutės, rėmeliai, plaukų gumytės, šepečiai, išaugti žaislai ir pan. Ir „rimtesnių“ prekeivių turime, kurie atsineša antikvarinių lobių: papuošalų, laikrodžių, statulėlių. Tad BLUSTURGIS tikrai yra ta vieta, kur galima rasti visko.
Kokių „perliukų“ pačios radote „Blusturyje“?
Kiekvieną savaitgalį turguje apžiūrime visus atneštus daiktus, todėl pagundų ką nors įsigyti kyla visada. Paskutiniai iš turgaus parsinešti daiktai: rankų darbo muilas su kava, senoviškas „šnipo“ fotoaparatas, žiūronai.
Ar Jūs gaunate kažkokią finansinę naudą, ar BLUSTURGIS labiau hobis?
Visos esame užsiėmusios – studijuojame, dirbame, dalyvaujame įvairiuose projektuose. BLUSTURGIS – tik papildoma veikla, hobis, kuris duoda moralinę naudą, vidinį pasitenkinimą, patirtį. Mums labai smagu girdėti gerus atsiliepimus apie turgų, matyti, kad žmonėms jo reikia. Turime daug įsipareigojimų savo prekeiviams ir labai išgyvename dėl to, kad vis dar negalime suteikti gerai įrengtos turgaus vietos. O dalyvio mokestis yra tarsi parama BLUSTURGIUI.
Ar yra kažkokia atranka dalyvaujantiems „Blusturgyje“. Nes keletą kartų teko matyti pardavinėjant naujus drabužius? Ar nepasitaiko, kad tenka paprašyti kai kurių pardavėjų pasišalinti? Ar yra kažkokie reikalavimai?
Kadangi turguje praleidžiame kiekvieną sekmadienį, matome, kas kuo prekiauja ir ką atsineša. Be to, registruodamiesi visi aprašo būsimas prekes, todėl galime viską stebėti ir kilus abejonių tiesiog neregistruoti. Stengiamės riboti tik perpardavinėtojus, kurie parduoda masinės gamybos daiktus. Manome, kad nauji drabužiai ir daiktai, kuriuos dažniausiai atsineša dizaineriai, iš esmės nėra blogai, jei paties daikto pardavinėjama daug vienetų.
Galime drąsiai sakyti, kad jau pažįstame didžiąją dalį savo ištikimiausių pardavėjų. Visi jau žino taisykles ir nepiktnaudžiauja jomis. O ir mes stengiamės su jais nesipykti. Jei matome, kad pardavinėjami daiktai neatitinka mūsų koncepcijos, stengiamės pasikalbėti su prekeiviais.
Ar per šiuos metus pastebėjote, kad BLUSTURGYJE dalyvauja tie patys žmones. Galbūt turite „etatinius“ pardavėjus, gal galite juos paminėti?
Taip, turime ištikimų prekeivių. Jie prašo registruotis iškart visam sezonui ir pavyzdingai nepraleidžia nė vieno sekmadienio. Ponas Remigijus prekiauja įvairių šalių pinigais – ant jo prekystalio galima rasti egzotiškiausių šalių monetų. Gintaras – antikvarinių, istoriją turinčių daiktų pardavėjas. Dvi damos, Gražina ir Edita, keliaudamos prikaupė gausybę papuošalų, aksesuarų, drabužių. Patricija kuria jaukius ir mielus papuošalus, interjero detales. Žilvinas ir Linas turi didžiules plokštelių kolekcijas.
Tačiau mes siekiame, kad prie BLUSTURGIO prisijungtų vis nauji žmonės.